Terminų žodynas

Apklausa

Apklausa vadiname vieną ar kelis klausimus pasirinkta tema, kuriuos galima rasti, pvz., žurnaluose, interneto svetainėse, asmeniškai gatvėje ar prekybos centre. Žmonės, turintys daugiau laisvo laiko, linkę dažniau dalyvauti tokio tipo apklausose nei kiti (pvz., senjorai, studentai, moterys motinystės atostogose ar tėvai tėvystės atostogose), tai vadinama savarankišku pasirinkimu ir gauta imtis nėra reprezentatyvi. Todėl apklausa yra patogus būdas susisiekti su konkrečia tiksline auditorija (klientais, partneriais, darbuotojais ir kt.) arba stiprinti santykius su šia auditorija, tačiau ne įrankis duomenims strateginiams sprendimams priimti gauti.

Atsakymų kodavimas

Tai procesas, kai kiekvienam klausimui ir jo kategorijoms priskiriamas kodas (dažniausiai skaitmeninis). Tai palengvina ir pagreitina duomenų apdorojimą naudojant kompiuterinę technologiją. Kodas gali būti iš anksto priskirtas uždariems klausimams. Atvirų klausimų atveju būtina pirmiausia išnagrinėti atsakymus, sukurti tarpusavyje nesuderinamas kategorijas pagal jų turinį ir tada priskirti kodus toms kategorijoms.

Atsakymas

Teiginys, atspindintis respondento nuomonę, požiūrį, motyvus, žinias ar patirtį, susijusią su klausimu.

Atsitiktinė atranka

Respondentų grupė atsitiktinai parenkama iš statistinės populiacijos. Tikimybės rodiklis yra arba panašus visiems vienetams, arba skiriasi skirtingiems vienetams. Galima atpažinti atranką:

• Su pakeitimu, kai vienetas grąžinamas į statistinę populiaciją ir gali būti traukiamas pakartotinai.
• Be pakeitimo, kai pasirinktas vienetas nėra grąžinamas į statistinę populiaciją ir todėl gali būti ištrauktas tik vieną kartą.

Antriniai duomenys

Duomenys, įgyti pirmiausia kitam tyrimo tikslui. Antrinių duomenų priešingybė yra pirminiai duomenys.

Antrinis tyrimas

Antriniuose tyrimuose tyrėjai dirba su duomenimis, kurie buvo surinkti kitais tyrimo tikslais. Duomenys gali būti pateikiami agreguota forma (agreguoti duomenys) arba išskaidyta forma (išskaidyti duomenys).

Antrojo laipsnio duomenų kategorizavimas

Dviejų pasirinktų verčių derinių ir jų variacijų palyginimas bei panašumų ir skirtumų tarp jų paieška (pvz., moterų pasitenkinimas produktu, moterų nepasitenkinimas produktu, vyrų pasitenkinimas produktu, vyrų nepasitenkinimas produktu). Daugiau informacijos apie procesą rasite kategorijose.

Aukštesnio lygio duomenų kategorizavimas

Aukštesnio skaičiaus verčių ir jų kintamųjų derinių palyginimas bei skirtumų ir ryšių tarp jų paieška (skirtumas su vyrų, turinčių vidurinį išsilavinimą, pasitenkinimu produktu). Daugiau informacijos apie procesą rasite kategorijose.

CAPI

CAPI (kompiuterizuotas asmeninis interviu) yra apklausos technika, kai apklausėjas asmeniškai klausia respondento ir įgytus atsakymus užrašo į elektroninę anketą, rodomą nešiojamame multimedijos įrenginyje (planšetėje, nešiojamame kompiuteryje, išmaniajame telefone).

CATI

CATI (Kompiuterizuotas telefoninis interviu) yra apklausos technika, kai apklausėjas telefonu klausia respondento ir į elektroninę anketą užrašo gautus atsakymus.

CAWI

CAWI (kompiuteriu asistuojama internetinė apklausa) yra apklausos technika, naudojant interneto prieigą, kai respondentas pildo elektroninį klausimyną. Respondentas gali gauti formą el. paštu arba rasti ją svetainėje. Ši apklausos technika nėra tokia brangi ir laiko reikalaujanti kaip CAPI ir CATI. Tačiau yra keletas dalykų, į kuriuos reikia atsižvelgti naudojant šią techniką, pavyzdžiui:

• Ne visi turi kompiuterį ar interneto prieigą.
• Kai kurie respondentai gali nerimauti dėl duomenų netinkamo naudojimo ir todėl gali neteisingai užpildyti kai kuriuos (arba visus) atsakymus.
• Klausinėjimo rezultatai skiriasi priklausomai nuo respondentų atrankos metodo (individuali duomenų bazė, internetinė panelė, atsitiktinė atranka).

Charakteristikos

Populiacijos vienetų atributai, kuriuos galima vertinti remiantis:

• Kiek vienetų populiacijoje juos turi:
  • Bendrosios charakteristikos – bendros visiems vienetams, kurios turėtų būti pridėtos prie tiriamojo pavyzdžio.
  • Kintamieji požymiai – skiriasi populiacijos vienetams, nes jie yra tyrimo objektas.
• Forma, kuria jie yra išreikšti:
  • Žodinės charakteristikos – informacijos išreiškimas žodžiais ir dviejų (alternatyvios žodinės charakteristikos) arba daugiau alternatyvų (daugybinės žodinės charakteristikos) įgijimas.
  • Kiekybinės charakteristikos – įgytą informaciją išreiškiančios skaitine forma ir išreiškiančios arba anksčiau žodinės charakteristikos lygį (serijinė charakteristika), arba vertę, gautą per skalę, matavimą (matuojama charakteristika).

Dažnis

Dažnis informuoja apie individualių kintamųjų atsiradimų skaičių ir jų variacijas duomenų rinkinyje, pavyzdžiui, apie: Kiek respondentų atsako į konkretų klausimą. Kiek respondentų pasirinko alternatyvius atsakymus. Mes žinome tris dažnio tipus:

• Absoliutus dažnis: Tai nurodo individualių atsakymų į klausimą pasikartojimų skaičių.
• Santykinis dažnis: Jis informuoja apie atskirų atsakymų į klausimą pasikartojimų skaičių, atsižvelgiant į bendrą atsakymų į klausimą skaičių. Jis išreiškiamas procentais ir paprastai yra informatyvesnis nei absoliutus dažnis, nes parodo, kaip pasiskirsto atskiri atsakymai.
• Kumulatyvinis dažnis: Tai yra laipsniškas santykinių dažnių reikšmių kaupimas individualiam atsakymo variacijos pasiskirstymui.

Duomenys

Duomenys yra vertės, kurios suteikia informaciją apie reikiamus reiškinius, subjektus ar jų tarpusavio ryšius. Galime juos vertinti pagal šaltinius, iš kurių jie gaunami (pirminiai ir antriniai duomenys), arba pagal jų apdorojimo mastą (agreguoti ir neagreguoti duomenys).

Duomenų rinkimo metodai

Tai yra metodai, kuriais renkami duomenys apie tiriamas problemas. Duomenų rinkimo metodai naudojami priklausomai nuo tyrimų tipo: apklausa, stebėjimas ir eksperimentas yra dažniausi duomenų rinkimo metodai pirminiuose tyrimuose. Giluminiai individualūs interviu ir fokus grupės, kita vertus, yra dažniausi metodai antriniuose tyrimuose.

Diapazonas

Statistinis konstantas, naudojamas skaitinių kintamųjų kintamumui matuoti arba tiriamojo kintamojo reikšmių diapazonui aplink jo vidurinę reikšmę.

Duomenų rinkimas

Apdoroti naudojant pasirinktus metodus ir technikas, siekiant gauti duomenis iš respondentų. Kiekybinių tyrimų atveju, pageidaujami duomenų rinkimo metodai yra apklausa, stebėjimas ir eksperimentas, o kokybinių tyrimų atveju - individualūs ir grupiniai interviu.

Duomenų apdorojimas

Duomenų pritaikymo analizės tikslais procesas, apimantis duomenų peržiūrą (išsamumo ir loginio teisingumo peržiūrą), kategorizavimą ir kodavimą.

Eksperimentas

Eksperimentas yra tyrimo metodas, kuris renka duomenis iš specialiai tam sukurtų situacijų. Stebėtojas tada užrašo elgesio pokyčius ir jų santykius su pradinėmis sąlygomis. Eksperimentai gali būti atliekami arba dirbtinai sukurtoje aplinkoje (laboratoriniai eksperimentai), arba natūralioje aplinkoje (lauko eksperimentai).

Fokus grupė

Fokus grupė yra apklausos technika kokybiniuose tyrimuose. Respondentai aptaria pasirinktą temą grupėje, kuri paprastai susideda iš šešių iki dešimties narių, ir bendrauja dalyvaujant apmokytam moderatoriui. Rezultatai užrašomi arba naudojant multimedijos įrenginius (garso, vaizdo) ir toliau tiriami.

Galiojimas

Duomenų gebėjimas išreikšti ir matuoti tai, ką jie turėtų matuoti ir išreikšti, arba jų teisėtumas ir funkcionalumas.

Grupiniai interviu

Žr. fokus grupę.

Gilus individualus interviu (interviu)

Tai yra kokybinio tyrimo apklausos technika, kai interviuotojas kalbasi su vienu respondentu akis į akį ir bando atskleisti, kas vyksta respondento mintyse. Gilus individualus interviu turėtų trukti ne ilgiau kaip 60 minučių, nes tada respondento dėmesys svyruoja. Ši technika reikalauja daug laiko ir pinigų, tačiau leidžia giliai įsigilinti į nagrinėjamas problemas.

Hipotezė

Hipotezė yra teiginys apie pasirinktų kintamųjų būklę arba jų tarpusavio ryšius. Šis teiginys dar nėra patvirtintas. Teiginys yra patvirtinamas arba paneigiamas analizuojant duomenis. Remiantis formuluote, mes išskiriame du hipotezių tipus:

• Aprašomoji hipotezė apibūdina tam tikro kintamojo būklę.
• Aiškinamoji hipotezė informuoja apie ryšį tarp pasirinktų kintamųjų.

Hipotezių tikrinimas

Statistinio apibendrinimo metodas, leidžiantis patikrinti prielaidų apie pirminius duomenis patikimumą, naudojant pasirinktų vienetų tyrimo rezultatus.

Informacija

Informacija yra žinutė, kurią gauname organizuodami ir apdorodami duomenis. Ji padeda mums pažinti dominančius objektus, aplinką ar jų tarpusavio ryšius. Galime į juos žiūrėti iš daugelio požiūrio taškų, tokių kaip:

• Šaltiniai, iš kurių jie gaunami:
  • Pirminė informacija gaunama iš pirminių, pirmo šaltinio duomenų, kurie dar nebuvo gauti niekur kitur.
  • Antrinė informacija gaunama iš anksčiau atliktų tyrimų.
• Koks yra turinys: Tai gali būti faktai, motyvai, nuomonės ir pan.
• Formos, kuriose išreiškiama:
  • Skaitinė informacija išreiškiama skaitinėmis reikšmėmis.
  • Teksto informacija gaunama iš tekstų.
  • Kita informacija išreiškiama kitaip nei naudojant skaitines vertes ar tekstus, pavyzdžiui, naudojant garsus ar vaizdus.
• Tiriamo reiškinio pobūdis:
  • Kiekybinė informacija yra išmatuojama, ji turi skaitinį atributą (skaičių, dažnį, santykį ir pan.).
  • Kokybinę informaciją sunku išmatuoti, ji neturi skaitinio atributo ir atspindi pvz. nuomones, motyvus ar pasitenkinimą.
• Prieinamumas:
  • Vieša informacija yra laisvai prieinama visuomenei.
  • Neskelbtina informacija yra prieinama tik uždarai žmonių grupei.

Išskaidyti duomenis

Duomenys, kurie nebuvo statistiškai apdoroti ir yra prieinami tokia forma, kokia buvo gauti. Priešingybė nesuskaidytiems duomenims yra suvestiniai duomenys.

Ikityrimas

Duomenų rinkimo proceso, metodo ir priemonių patikrinimas, atliekamas su nedideliu skaičiumi respondentų prieš pradedant tyrimo projektą. Paprastai tikrinamas klausimynas, jo sudėtingumas, logika ir klausimų formuluotė.

Interviu

Žr. Depth individualų interviu.

Išsamus tyrimas

Tyrimas, kuriam yra taikomi visi statistinės populiacijos vienetai, kuris yra laiko ir finansiškai reikalaujantis, dažnai neįmanomas.

Imties ėmimas

Vienetų atrankos iš statistinės populiacijos į imties rinkinį procesas. Tai gali būti atsitiktinė atranka, leidžianti apibendrinti tyrimo rezultatus statistinei populiacijai, arba tikslinga atranka, kuri suteikia mažai arba visai nesuteikia apibendrinimo.

Klausimų rinkinys

To paties ar panašaus pobūdžio klausimai su tais pačiais atsakymais gali būti susieti su klausimų baterija. Respondentui atrodo, kad klausimų skaičius sumažėjo, ir atsakyti į tuos klausimus jam/jai tampa aiškiau ir greičiau. Kita vertus, baterijos aiškumas mažėja, kai susiejama daug klausimų.

Kintamasis

Atsitiktinis tyrimo vienetas (amžius, lytis, išsilavinimas, pasitenkinimas ir kt.), kuris gali įgyti skirtingas vertes.

Klausimynas

Tai yra tyrimo metodo, pagrįsto klausimais, įrankis, klausimų forma pasirinkta tema. Respondento gali būti prašoma atsakyti į šiuos klausimus per apklausėją CAPI, CATI arba netiesiogiai be apklausėjo įsikišimo internetu (CAWI).

Klausinėjimas (interviu)

Tai yra tyrimo metodo, pagrįsto klausimais, įrankis, klausimų forma pasirinkta tema. Respondento gali būti prašoma atsakyti į šiuos klausimus per apklausėją CAPI, CATI arba netiesiogiai be apklausėjo įsikišimo internetu (CAWI).

Koreliacijos koeficientas

Koreliacijos koeficientas naudojamas nustatyti linijinio ryšio stiprumą tarp dviejų skaitinių kintamųjų. Jis gali įgyti reikšmes nuo -1 iki 1:

• Neigiama vertė rodo neigiamą ryšį, kai vieno kintamojo vertės didėja, o antrojo kintamojo vertės mažėja.
• Teigiamos reikšmės informuoja apie teigiamą koreliaciją, kai abiejų kintamųjų reikšmės didėja.
• Kuo koreliacijos koeficiento vertė yra arčiau -1 arba 1, tuo stipresnis yra tiesinis ryšys tarp kintamųjų. Kita vertus, vertė 0 rodo, kad tiesinė priklausomybė tarp kintamųjų poros nebuvo nustatyta.

Kategorizavimas

Tai yra procesas, kuriame apibrėžiamos kategorijos, kurias gali prisiimti atskiri kintamieji ir su kuriomis bus toliau dirbama tyrime. Galime sukurti kategoriją intervalų forma respondentų amžiui ar kitiems kiekybiniams parametrams (ūgis, svoris ir kt.) – sugrupuoti daugiau kintamojo variacijų į vieną kategoriją – arba, priešingai, sukurti atskirą kategoriją kiekvienai kintamojo variacijai. Remiantis detalia kategorija, galima kategorizuoti pirmojo laipsnio duomenis, antrojo laipsnio duomenis ir aukštesnio laipsnio duomenis. Kategorijos turi būti tarpusavyje nesuderinamos, kad kiekvienas respondento atsakymas galėtų būti įtrauktas tik į vieną kategoriją. Jų skaičius turėtų būti pagrįstas tuo, kas turi būti nustatyta ir kokia papildoma analizė bus atliekama su gautais duomenimis.

Kontingencijos koeficientas

Pagal kontingencijos koeficientą nustatome dviejų kokybinių kintamųjų ryšio stiprumą. Yra du kontingencijos koeficientai – Cramér'o ir Pearson'o.

Koreliacija

Koreliacija išreiškia priklausomybę tarp skaitinių kintamųjų. Priklausomai nuo ryšio tipo tarp kintamųjų, koreliacijos stiprumą apskaičiuojame naudodami koreliacijos koeficientą (esant linijinei priklausomybei) arba koreliacijos santykį (esant nelinijinei priklausomybei).

Koreliacijos analizė

Tai procesas, kuriame nustatome dviejų skaitinių kintamųjų santykio stiprumą. Naudodami koreliacijos koeficientą nustatome linijinio santykio tarp kintamųjų poros stiprumą, o naudodami koreliacijos santykį nustatome nelinijinio santykio tarp jų stiprumą.

Kokybiniai tyrimai

Tai yra pirminio tyrimo tipas, kuris ieško atsakymų į klausimą: Kodėl? Jis bando nustatyti respondentų vidinius procesus bei jų elgesio priežastis ir motyvus, kurie vyksta sąmonėje ir pasąmonėje. Kokybiniai tyrimai suteikia gilų įžvalgą į nagrinėjamą klausimą, o įgytų duomenų vertinimui paprastai reikalingas psichologo dalyvavimas. Duomenų apibendrinimas apibrėžtai populiacijai yra neįmanomas arba labai sudėtingas. Pagrindiniai kokybinių tyrimų metodai apima giluminius individualius interviu ir fokus grupes.

Kvantiliai

Tai yra reikšmingos vertės, kurios padalija didėjančia tvarka išdėstytą duomenų rinkinį į dalis su vienoda dažnio pasiskirstymu. Pagal tai, į kiek dalių kvantiliai padalija duomenų rinkinį, kalbame apie pvz.:

• Mediana arba 50% kvantilis: reikšmė, kuri padalija duomenų rinkinį į dvi dalis su vienodu dažnio pasiskirstymu.
• Kvartiliai arba 25% kvantiliai: Trys reikšmės (pirmasis kvartilis, mediana, trečiasis kvartilis), kurios padalija duomenų rinkinį į keturias dalis su ta pačia dažnio pasiskirstymo.
• Aštuonios dalys arba 8-kvantiliai: Septynios reikšmės, kurios padalija duomenų rinkinį į aštuonias dalis su ta pačia dažnio pasiskirstymo.
• Deciliai arba 10-kvantiliai: Devynios reikšmės, kurios padalija duomenų rinkinį į dešimt dalių su ta pačia dažnio pasiskirstymo.
• Percentiliai arba 100-kvantiliai: Devyniasdešimt devynios reikšmės, kurios padalija duomenų rinkinį į šimtą dalių su ta pačia dažnio pasiskirstymo.

Kiekybiniai tyrimai

Tai yra pirminio tyrimo tipas, kuris ieško atsakymų ypač į klausimą: Kiek? Norint gauti reprezentatyvų ir didesnį imtį statistiniam apdorojimui, daugelis respondentų yra apklausiami standartizuotu būdu kiekybiniame tyrime. Pagrindiniai kiekybinio tyrimo metodai apima apklausą, stebėjimą ir eksperimentą.

Klausimas

Formuluotė, kuriai reikia paaiškinimo (informacijos) ir kuri gali būti apibrėžta remiantis:

• Atsakymų variantai:
  • Atviri klausimai – respondentams nepateikiamos jokios atsakymų pasiūlymo galimybės, todėl jie gali atsakyti be jokių apribojimų.
  • Uždari klausimai – apklaustasis gali pasirinkti iš riboto variantų rinkinio tą, kurį laiko teisingu arba kuris labiausiai atitinka jo įsitikinimus.
  • Pusiau uždari klausimai – kompromisas tarp atvirų ir uždarų klausimų tipų. Be standartinių variantų, respondentui siūlomas kitas variantas, ir dažnai jis gali įrašyti savo tekstinį atsakymą.
• Tikslas:
  • Pagalbiniai klausimai – naudojami kreipiantis į respondentą, paaiškinant situaciją ir taisykles, pagal kurias bus renkami tyrimo duomenys.
  • Turinio ir rezultatų klausimai – susiję su tyrimo problemos pagrindu, tiriant nuomones, požiūrius, motyvus ir kitą informaciją, naudojamą tyrimo rezultatams ir rekomendacijoms problemos sprendimui gauti.

Klientų pasitenkinimas

Informacija apie klientų pasitenkinimą produktu ar paslauga, kuri yra svarbi įmonės, siūlančios produktus ar paslaugas rinkoje, sėkmei. Tyrimai gali apimti tiesioginį pasitenkinimą (iškart po pirkimo ar naudojimo) arba sukauptą pasitenkinimą (po ilgesnio laikotarpio ar po daugelio kartų, kai produktas yra naudojamas).

Kintamumas

Kintamumas yra vienetų gebėjimas pasirinkti skirtingas kintamųjų variacijas. Jei ši galimybė neegzistuotų, nebūtų būtina atlikti apklausos su daugiau nei vienu respondentu. Skaitinių kintamųjų kintamumą galima išmatuoti, pvz., standartiniu nuokrypiu, kuris parodo, kiek kintamojo reikšmės yra išsisklaidžiusios aplink pagrindinę reikšmę. Kokybiniams kintamiesiems galite naudoti kokybinio kintamumo indeksą.

Linijinė priklausomybė

Tiesioginis ryšys tarp skaitinių kintamųjų, kurį galima grafiškai pavaizduoti ašimi.

Mediana (50% kvantilis)

Mediana taip pat vadinama 2-kvantiliu. Tai yra skaičius, kuris padalija didėjančia tvarka surikiuotą duomenų rinkinį į dvi dalis su vienodu dažnio pasiskirstymu. Jei reikšmių skaičius yra nelyginis, mediana yra skaičius, esantis reikšmių viduryje. Jei reikšmių skaičius yra lyginis, mediana yra dviejų vidurinių reikšmių aritmetinis vidurkis.

Mastelio keitimas

Kai vertinimo skalė naudojama nuomonei, požiūriui ar elgesiui užfiksuoti, pasirenkant poziciją paruoštame intervale. Aiškumui skalė gali būti papildyta skaičiais, žodžiais ar grafika.

Nelinijinė priklausomybė

Skaitinių kintamųjų santykis, kuris yra netiesioginis ir todėl gali būti grafiškai pavaizduotas kita kreive nei ašis.

Neišsami tyrimai

Tyrimo tipas, kurio metu tiriami tik pasirinkti statistinės populiacijos vienetai. Todėl rezultatai taikomi tik pasirinktai vienetui ir turi būti taikomi statistinio apibendrinimo metodai, tokie kaip vertinimas ar hipotezių tikrinimas, kad būtų taikomi visai statistinei populiacijai.

Omnibus

Tyrimas, kuriame bendradarbiavo ir išlaidas dalijosi skirtingų užsakovų skaičius. Kiekviena šalis tada gauna rezultatus, susijusius su jos klausimais.

Pirminiai tyrimai

Tai yra lauko tyrimas, kurio metu reikalinga informacija gaunama tiesiogiai iš respondentų – dar nebuvo surinkta kitam tyrimo tikslui.

Pateikėjo problema

Problema, paprastai susijusi su rinkos (rinkodaros) klausimais (klientų praradimas, mažos pajamos), kurios sprendimui pateikėjas nori gauti informaciją.

Pasukimo diagrama

Tai diagrama, kuri vizualizuoja duomenis iš suvestinės lentelės. Pirmojo kintamojo variacijos (iš suvestinės lentelės eilučių) yra pateikiamos pirmojoje diagramos ašyje, o antrojo kintamojo variacijos (iš suvestinės lentelės stulpelių) yra antrojoje diagramos ašyje. Duomenys iš duomenų laukų pateikiami pagal diagramos tipą, pvz., kaip taškai (sklaidos diagrama), linijos (linijinė diagrama) arba stulpeliai (stulpelinė diagrama).

Pivoto lentelė

Pagrindinė lentelė yra kryžminės lentelės rezultatas – dviejų kintamųjų rūšiavimas ir apibendrinimas. Ji iliustruoja pasirinktų kintamųjų santykį lentelėje: pirmojo kintamojo variacijos pateikiamos lentelės eilutėse, antrojo kintamojo variacijos išdėstomos stulpeliuose. Lentelės duomenų laukuose yra atvejų sumos, kuriose buvo pasiektos konkrečios kintamųjų variacijos atitinkamame stulpelyje ir eilutėje.

Pagrindiniai duomenys

Duomenys, kurie anksčiau nebuvo tirti ir todėl yra gauti iš tikslinės grupės vienetų, turint omenyje konkretų tyrimą. Pirminių duomenų priešingybė yra antriniai duomenys.

Patikimumas

Duomenų patikimumas ir tikslumas, tai reiškia, kad pakartotinio tyrimo atveju rezultatai būtų panašūs.

Pokalbis

Dažniausias kokybinio tyrimo duomenų rinkimo metodas, kai patyręs interviuotojas, turintis psichologinį ar sociologinį išsilavinimą, kalbasi su vienu (giluminis individualus interviu) arba su keliais respondentais. Pokalbis taip pat naudojamas kiekybiniuose tyrimuose, kur dalyvauja didesnis skaičius respondentų ir interviuotojui keliami reikalavimai nėra tokie aukšti.

Pirmojo laipsnio duomenų kategorizavimas

Individualių verčių ir jų kintamųjų dažnio tyrimas (pvz., moterų ir vyrų, užpildžiusių klausimyną, skaičius). Daugiau informacijos apie procesą rasite kategorijose.

Pavyzdys

Vienetų (asmenų, namų ūkių ir kt.) rinkinys, kuriame galima rasti svarbių užuominų, esminių tyrimo problemos sprendimui. Šie vienetai buvo atrinkti iš statistinės populiacijos naudojant atranką.

Priklausomybė

Kintamųjų santykis, kai vieno kintamojo pokyčiai daro įtaką kitam kintamajam. Priklausomybė gali būti tiriama naudojant koreliacijos santykį ir koreliacijos koeficientą su skaitiniais kintamaisiais ir kontingencijos koeficientą su žodiniais kintamaisiais.

Rekomendacijos

Rekomendacijos yra pasiūlymai dėl veiksmų, kurie turėtų padėti išspręsti ar sumažinti tyrimo problemą. Jos neturėtų būti grindžiamos tik duomenų analize ir šio darbo išvadomis, bet ir apibrėžtais tyrimo tikslais.

Režimas

Moda arba tipiška arba modalinė vertė yra reikšmė duomenų rinkinyje, kuri pasikartoja daugiausiai kartų, t. y. turi didžiausią dažnį. Moda gali būti nustatyta tiek skaitinėms, tiek žodinėms kintamiesiems.

Respondentas

Asmuo, dalyvaujantis apklausoje, tyrime ar klausimyne.

Rinkos tyrimai

Tai sistemingas mokymasis apie rinką, jos dalyvius ir santykius tarp jų, siekiant gauti duomenis, reikalingus rinkodaros vadovų strateginiams ir taktiniams sprendimams priimti arba gauti atsiliepimus. Rinkos tyrimai gali būti diferencijuojami pagal, pvz.:

• Pagrindinis tikslas pagrindiniams (akademiniams, moksliniams) tyrimams ir taikomiesiems (komerciniams) tyrimams.
• Kiekybinių tyrimų ir kokybinių tyrimų tyrimų apimtis ir tiriamos duomenų prigimtis.
• Pirminio ir antrinio tyrimo duomenų rinkimo metodai.
• Požiūris į tirtas problemas dėl:
  • Aprašomasis tyrimas, kuris apibūdina esamą problemų būklę.
  • Diagnostinis tyrimas, ieškantis atsiradusios būklės priežasčių.
  • Prognozinis tyrimas, kuris bando numatyti būsimą problemų vystymąsi.

Rinkodaros tyrinėjimas

Vienkartinė veikla, naudojama gauti dabartinę informaciją apie rinką, remiantis pasirinktu tyrimo metodu. Šiems gautiems duomenims analizuoti naudojami tik paprasti statistiniai metodai.

Sujungti duomenys

Apibendrinti arba kitaip statistiškai apdoroti duomenys (procentai, santykiai ir kt.). Priešingybė apibendrintiems duomenims yra išskaidyti duomenys.

Skydelis

Pasirinktų atstovų grupė, kuri nuolat apklausiama dėl panašios ar tos pačios problemos. Duomenis įsigyti yra pigiau, ir galima stebėti tiriamos problemos raidą laikui bėgant.

Stebėjimas

Kiekybinis tyrimo metodas, kurio metu nėra tiesioginio kontakto tarp stebėtojo ir stebimo asmens, ir kurio metu stebėtojas fiksuoja stebimo asmens reakcijas ir elgesį.

Svarba

Tyrimo metu gauti duomenys yra svarbūs problemos sprendimui.

Savarankiškas pasirinkimas

Nereprezentatyvus respondentų atrankos būdas, kai respondentai patys nusprendžia dalyvauti apklausoje, klausimyne ar tyrime.

Statistinis duomenų vertinimas

Duomenų apdorojimas naudojant statistinius metodus.

Statistinė populiacija

Visi vienetai (populiacija, namų ūkiai ir kt.), kuriuose galima rasti tyrimo problemos sprendimui svarbių atributų.

Tyrimo tikslai ir uždaviniai (tyrimo tikslai)

Jie apibrėžia, kas turi būti atrasta, jei įgyti duomenys turėtų suteikti informaciją, svarbią tyrimo problemos sprendimui. Formuluojant tikslus ir uždavinius, jų skaičius yra labai svarbus. Jei jis mažas, svarbios galimybės gali būti praleistos, jei jis didelis, gali nepagrįstai padidėti pinigų ir laiko poreikis.

Tikslinė auditorija (tikslinė grupė)

Žmonių grupė (klientai, potencialūs klientai, partneriai ir kt.), kurią norime pasiekti komunikacijos kampanija. Būtina žinoti, pvz., jos dydį, charakteristikas (demografinius, geografinius, psichografinius ar socioekonominius kriterijus) arba santykį su tiriama tema.

Tyrimo planas

Dokumentas, kuriame pateikiama visa informacija apie planuojamą tyrimą, tokia kaip tiriama problema, tyrimo tikslai, reikalinga informacija ir jų struktūra, tikslinė grupė, jos atrankos priemonės, duomenų rinkimo technikos ir metodai, tyrimo datos, duomenų apdorojimas ir galutinių duomenų pateikimo datos.

Tyrimas

Duomenų gavimas iš asmenų, namų ūkių ar kitų vienetų, kurie gali būti:

• Išsamus, kai tiriami visi statistinės populiacijos vienetai, kas yra laiko ir finansų reikalaujantis, dažnai neįmanomas.
• Nepilnas, kai tyrimui pasirenkami tik kai kurie vienetai ir gauti duomenys taikomi tik pasirinktai vienetai. Šiuos duomenis reikia apibendrinti statistiniais metodais.

Tyrimo problema

Paprastai rinkodaros pobūdžio problema (klientų praradimas, mažos pajamos ir pan.), kuriai spręsti reikia gauti duomenis.

Tikslingoji atranka

Respondentų atrankos iš statistinės populiacijos procesas, remiantis apklausėjo sprendimu ir jo žiniomis apie statistinę populiaciją, o ne atsitiktinumu. Šie metodai patenka į šią atrankos kategoriją:

• Kvotinė atranka – tai bandymas sukurti tiksliausią statistinės populiacijos sumažintą formą, išlaikant iš anksto nustatytas, svarbias charakteristikas ir jų proporcijas (statistinės populiacijos procentą). Vienetai iš šių kvotų gali būti atrenkami atsitiktinai (duomenis galima tam tikru mastu apibendrinti) arba remiantis apklausėjo sprendimu (duomenų apibendrinti negalima).
• Tipologinė atranka – remiasi tipinio statistinės populiacijos atstovo (moterys motinystės atostogose, pensininkai ir kt.) identifikavimu, kurie vėliau yra tiriami.
• Tinkama proga – tyrėjas pasirenka lengvai pasiekiamus respondentus.
• Tinkamas sprendimas – tyrėjas pasirenka respondentus, kurie turi didesnę galimybę gauti reikiamą informaciją.

Universalumas

Žr. kintamumą.

Vidutinė vertė

Tiriamo atvejo bendrosios vertės charakteristika, kuri leidžia palyginti atvejį tarp dviejų ar daugiau rinkinių. Taip pat apima modą, medianą ar diametrą.